2012 m. spalio 4 d., ketvirtadienis

Mikelinėms Rucavoje- projekto retrospektyvinė paroda.

     2012 rugsėjo 29 d., per populiarią Latvijoje Mikelinių šventę, žyminčią vasaros/rudens ribą, pas savo kaimynus - Rucavoje atidarėme didelę projekto parodą. Renginio pradžioje Rucavos kultūros namų foje susirinkusieji pamatė jungtinę Šventosios moksleivių parodą, kurioje eksponuojami Šventosios pagrindinės mokyklos ir Palangos St.Vainiūno meno mokyklos dailės klasėse Šventojoje besimokančių moksleivių darbai. Renginio metu Rucavos dailės mokytoja Gunta Krastinia ir moksleivė Elise Petrovska tapė jūros peizažą, taip prisijungdamos prie šventojiškių parodėlės.
      Pasveikino atvykusius į renginį vietos kultūros namų direktorė S.Skudikė ir folkloro grupė, parodos organizatoriai A.Bukauskienė ir P.Baronas, Šventosios kuršių draugijos pirmininkas M.Balčius, pažymėdami projekto siekį suartinti šalia gyvenančias bendruomenes. Įeinančius į parodos ekspoziciją pasitiko Palangos "Mėguvos" ansamblio muzikantai. Gausiai atvykę vietos gyventojai, šventojiškiai, palangiškiai, Darbėnų ir Lenkimų atstovai galėjo susipažinti su viso projekto metu kurtais tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės darbais. Be senų projekto dalyvių palangiškių Gražinos Oškinytės Eimanavičienės, jos sesers Dovilės Oškinytės, Rasos Užpelkytės, Kęstučio Balčikonio,  klaipėdiškių Rimos Baukaitės, Vaidės Gaudiešiūtės, Vilmos Smilgienės, alytiškio Arūno Vaitkaus, kauniečių Virginijos Laužadienės, Juliaus ir Indrės Baronų,  tapytojų iš Radviliškio Editos Sadauskaitės Paulauskienės, Ramūno Dagio, iš Marijampolės Skirmantės Makarevičienės,  šakiečių Algimanto ir Audronės Vorevičių, Lolitos Rūgytės,  bei šventojiškių Petro Barono ir Audronės Bukauskienės parodoje dalyvauja šįmet prie projekto prisijungęs rucaviškis skulptorius Janis Žymants.
       Darbai eksponuojami  kultūros namų salėje ir parodą bus galima apžiūrėti visą mėnesį - iki pat Vėlinių, todėl tikimės, kad su projekto veikla galės plačiau susipažinti ir šio buvusio kuršių krašto žmonės. Šiam įvykiui paruošta ir išleista latvių ir lietuvių kalba skrajutė, kurią galima gauti apsilankius parodoje.
       Atidarymo metu susirinkę išklausė M.Balčiaus paruoštą paskaitą apie Rucavos/ Šventosios naujausius apylinkių archeologinius radinius, vietos žmonių nešioseną, turėjo progą pabendrauti su atvykusiais dailininkais, paklausyti folkloro ansamblių atliekamos muzikos. Šventę užbaigė rucaviškių Aleksandros Maksakovos ir Imanto Pričinso žuvienės ir atsivežtų pyragų skanavimas, individualūs pokalbiai, artimesnis bendravimas, senai matytų giminių susitikimai.

2012 m. rugpjūčio 7 d., antradienis

Akcija Šventosios uoste įvyko.

Vietos menininkai su draugais iš Latvijos, Palangos, Alytaus, Joniškio kartu su vietos bendruomene pirmadienio pavakary, prieš pat kylant audrai,surengė Šventosios uoste meninę akciją "Vilties flotilė". Akcijos dalyviai išlankstė iš popieriaus daug laivelių, kuriuos sujungę padarė vientisą flotilę. M.Balčius pasakė ugningą kalbą apie buitines ir mistines kliūtis atstatyti Šventosios uostą ir paragino akcijos dalyvius paleisti savo vilties laivą. Vietos žvejai paplukdė flotilę po Šventosios uostą. Renkantis grėsmingiems audros debesims ir griaudint perkūnijai akcija buvo sėkmingai užbaigta.

2012 m. rugpjūčio 5 d., sekmadienis

Akcija "Vilties flotilė".

Visus, neabejingus Šventosios uosto likimui, kviečiame prisijungti
prie Šventosios bendruomenės ir menininkų rengiamos akcijos "Vilties flotilė" Šventosios uoste. Akcijos metu lankstysime popierinius laivelius (galima atsinešti jau pasidarytų iš anksto) ir visi kartu paleisime jų flotilę į jūrą, tikėdamiesi, kad Šventosios uostas vėl atgis. Renkamės pirmadienį (08 06) Šventosios uosto krantinėje prie "Žvejo užeigos" 18val.

2012 m. rugpjūčio 2 d., ketvirtadienis

Dailės simpoziumas.

08 01 trečiadienį prasidėjo projekto "Šventosios žemės atminties ženklai" dailės simpoziumas, skirtas Palangai. Jame dalyvauja 23 menininkai.Tai pastovūs projekto dalyviai menininkai iš Alytaus, Joniškio, kitų Lietuvos miestų, kaimynai iš Klaipėdos, daug palangiškių, šventojiškių, naujai prisijungė grafikė V.Daniliauskaitė iš Vilniaus ir svečiai iš Latvijos skulptorius J. Žymants ir tapytojas A.Millers. Kadangi šis projektas skirtas pajūrio, buvusio kuršių krašto pažinimui, istorinės - kultūrinės atminties meniniam įprasminimui - šiais metais, artėjant daug reikšmingų datų Palangai, siejame savo veiklą, kūrybą su Palangos istorijai žymiomis datomis ir personalijomis. Planuojame aplankyti R.Makauskienės pagalba Gintaro muziejų, Kretingos muziejų - D.Butkaus, M.Balčiaus lydimi, nepamiršime ir kuršių, senųjų krašto gyventojų, laukia atgimstanti Laukžemė, Pasaulio žemaičių paroda Plungėje. Penktadienį popiet būsime Klaipėdoje parodos "Vakarų vėjai" atidaryme, aplankysime ir kitas šiuo metu veikiančias parodas, renginius Klaipėdos Jūros šventės metu bei Palangoje. Simpoziumo metu kursime instaliacijas, rengsimės meninei akcijai senąjame Palangos parodų paviljone kupetoje, kurį, vietos savivaldybei sutikus ir remiant, gaivins menininkų komanda, vadovaujama palangiškio R.Daukšo ir M.Sposmanytės. Simpoziumą užbaigs meninė akcija su vietos bendruomene "Vilties flotilė" Šventosios uoste, o 2013m.sausį Palangos, kaip kultūros sostinės metus pradėsime projekto paroda Palangos bibliotekoje.

2012 m. gegužės 16 d., trečiadienis

Tapatybė: Palangos valsčiaus gyventojų etninio tapatumo tyrinėjimų galimybės rašytiniuose šaltiniuose.

Palangos bibliotekoje, į kurorto atidarymo šventės renginius įsiterpė ir šventojiškio archeologo, kraštotyrininko M.Balčiaus antroji paskaita, skirta mūsų krašto istorijos tyrinėjimams. Įžangoje, prisiminindamas praeitą pasakojimą apie kuršių senovę, archeologinius radinius, M.Balčius palygino tai su su naujo žmogaus pažinimu: pirmiausiai fiksuojame išvaizdą, nešioseną, toliau susipažįstame su šeima, gimine, gyvensena, per tai bandome suvokti jo pasaulio suvokimą. Paskaitos pradžioje pranešėjas pristatytė bendruomeninius tapatumo dokumentus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Žemaičių seniūnijos, Palangos valsčiuje. Planų bei inventorių tyrinėjimai jam suteikė duomenis apie gyventojų pavardes, etninę priklausomybę, valsčiaus apgyvendinimo situaciją šiame laikotarpyje. Bendruomeniuose tapatumo dokumentuose Rusijos imperijoje - Vilniaus, o nuo 1819 m. Kuršo, gubernijoje, Palangos bei Rucavos valsčiuje M.Balčius rado duomenis apie mokesčių mokėtojus bei karo prievolininkus ir pateikė auditorijai įdomių savo įžvalgų. Iš konfesinių bendruomenių tapatumo dokumentų M.Balčius paminiėjo Palangos Romos katalikų parapijos archyvą,kuriame galima būtų rasti labai daug įdomios medžiagos apie palangiškius ir Palangos krašto katalikus. Kadangi Latvija paskelbė internetinėje erdvėje daug archyvinės medžiagos, tai pranešėjas plačiau pristatė savo paskutinių metų Rucavos – Elijos evangelikų liuteronų parapijos archyvo tyrinėjimus. M.Balčius pateikė duomenis apie 1834 – 1905 metais nelaimingų atsitikimų metu Rucavos – Elijos parapijoje žuvusiuosius ir žūties priežastis, apie liuteronus evangelikus laikinam ar nuolatiniam gyvenimui atsikėlusius į Palangos valsčių ir jam gretimas valdas, apie ateivius iš Prūsijos, Rucavos – Elijos parapijonis Palangos valsčiuje, Kauno gubernijoje, apie Rucavos – Elijos parapijonis – valstybinius pareigūnus Palangoje. Paskaita palydėta ir vaizdine medžiaga: piešiniais, vaizduojančiais minimas vietoves, žemėlapiais, planais, archyvinių dokumentų atvaizdais, senomis fotografijomis, vaizduojančiomis įvairių laiko tarpių vietos gyventojų šeimas, pareigūnus. Filmuotą paskaitos vaizdą galima bus rasti šiuo metu pertvarkomame Palangos bibliotekos tinklalapyje, o, jei atsirastų daugiau besidominčių šia medžiaga, pranešėjas žadėjo rudenį, aprimus vasaros šurmuliui, pasakojimą pakartoti.

2012 m. balandžio 10 d., antradienis

Projekto naujausių darbų pristatymas.


Prieš pat Šv. Velykas, balandžio 6 dieną Palangos miesto bibliotekoje atidaryta nauja projekto "Šventosios žemės atminties ženklai" paroda. Joje pristatyti naujausi tapybos, grafikos, keramikos, skulptūros ir tekstilės darbai, sukurti paskutiniaisiais metais. Dalyvauja 14 autorių, buvusių plenerų Šventojoje dalyvių iš Palangos, Klaipėdos, Radviliškio, Kauno, Šakių ir net Alytaus, kurie pateikė 31 kompoziciją. Parodos atidarymas virto mini pleneru, kadangi iš toliau atvykę projekto dalyviai atvežę savo darbus, turėjo galimybę dieną ar net dvi vėl atnaujinti Šventosios/Palangos gamtos, aplinkos sukeliamus įspūdžius. Pajūrio vaizdai, vėjai, pabendravimas su vietoje gyvenančiais bendraminčiais įkvėpė naujų minčių kūrybai. Palankiai susiklosčius aplinkybėms sulaukėme beveik visų parodos dalyvių - net 12. Atidarymo metu kiekvienas trumpai pristatė savo kompozicijas, kūrybos impulsus, bendravo su parodos lankytojais, buvo pateiktas parodos lankstinukas.

Kadangi projekto pagrindinis tikslas savo kūryba paskatinti visuomenę, pajūrio bendruomenę domėtis šio krašto kultūros, istorijos palikimu, čia gyvenantys projekto dalyviai pateikė labiau su istorija, pajūrio žmonių gyvenimu susijusias kompozicijas. Palangiškė Gražina Oškinytė Eimanavičienė rodo "Viešnią", kuri primena nesenai Miko Balčiaus pokalbiuose apie kuršių senovę pateiktus archeologinius radinius, mintis apie Birutės kilmę ir gyvenimą šiame krašte. Rasa Užpelkytė ir Dovilė Oškinytė prisimena Šventojoje rastą akmens amžiaus gyventojų totemą - lazdą su briedės galvute. Archajine simbolika besidominti ir siejanti ją su šiuolaikinio žmogaus gyvenimu kaunietė keramikė Virginija Laužadienė atsiuntė parodai kompoziciją "Fosilijos". Šventojiškė Audronė Bukauskienė tęsia savo mintis apie pajūrio moterų gyvenimą, pateikdama šįkart žemaitei skirtą simbolinę tekstilės kompoziciją. Klaipėdiškės Rima Baukaitė ir Vaidė Gaudiešiūtė brenda kaskart giliau į pajūrio žmonių ryšį su jūra, sieja savo kompozicijas su nūdiena. Palangiškės Dovilė Oškinytė, Rasa Užpelkytė rodo grafikos kompozicijas iš pajūriečių gyvenimo. Šventojiškis Petras Baronas pratęsė savo veiklą tarptautiniame medalių simpoziume, skirtame Mažosios Lietuvos raštijai, siedamas ją su Šventąja. M.Balčius jam pateikė faktus apie Thomo Falkenau, kunigavusį Šventosios ir Rucavos parapijoje ir jo sūnų Adamą, kurie galėtų būti susieti su pajūriečių lavinimu, raštijos kūrimu šiame krašte. Parodoje matome P.Barono skulptūrą, skirtą šiems kunigams. Šio autoriaus darbas "Virsmai" kviečia prisiminti begalinius šio krašto istorijos, kultūros ir žmonių gyvenimo pokyčius. Abstraktesni ir parodoje pristatomų radviliškiečio Ramūno Dagio ir šakiečio Algimanto Vorevičiaus tapybos darbai, sukelti pajūrio vėjų, bangų mūšos, vandens atspindžių, šlapių akmenėlių raibuliavimo, smėlio grafikos. Prie jų prisijungia ir keramikos kompoziciją "Raibuliai" pateikusi radviliškietė Neringa Kestenienė, Audronė Vorevičienė iš Šakių, tapanti ant dviejų sluoksnių šilko, Ingrida Vaitkienė iš Alytaus, šventojiškė Audronė Bukauskienė, sukūrusios dekoratyvines tekstilės kompozicijas. Petro Barono "Launagis/ Švelnus pietų vėjas" primeną tokį malonų tiek žvejams, tiek poilsiautojams pietinį vėją, o kompozicija "Plekšne, plekšnyte..." ir alytiškio Arūno Vaitkaus "Medalis plekšnei" nuveda mintis prie vyriškų svajonių apie žvejybą, gerą laimikį. Ir visur "už kadro" archeologas, betarpiškai tyrinėjantis Šventosios kraštą istorikas, kolekcionierius Mikas Balčius - konsultuojantis, akylai prižiūrintis, kad pateikdami istorinius faktus nenuklystume "į lankas", kaskart padedantis pažvelgti dailininkams vis kitu kampu į vietos kultūrą, istoriją.
Dėkingi palangiškiams Redai ir Valdui Ščerbakovams šįkart pabuvusiems projekto metraštininkais - užfiksavusiems parodos atidarymą ir dalyvių kompozicijas.

2012 m. kovo 12 d., pirmadienis

Kuršių senovė

Pristatome dalį medžiagos, pateiktos M.Balčiaus paskaitos metu. Pirmiausia, tai du nauji leidiniai, išleisti Lietuvos ir Latvijos nacionalinių muziejų 2005 ir 2009m. labai reikšmingi Kuršių istorijos tyrinėjimams, bei V.Žulkaus publikacijos. Iš jų pateikiama keletas iliustracijų: žemėlapiai, iliustruojantys kuršių urbanizaciją, bei įvairių laikotarpių įkapių radiniai. Toliau matome įdomiausius Rucavos apylinkių tarp Papės ežero ir Šventosios upės nuo 15a. iki 20a. I pusės radinius. Jie yra privačiose kolekcijose, rasti per paskutinius kelis dešimtmečius ir iliustruoja šio regiono tautinio kostiumo, įkapių kaitą minimame laikotarpyje.

2012 m. kovo 5 d., pirmadienis

Ruošiamės naujai parodai

Projekto "Šventosios žemės atminties ženklai" dalyviai ir jam prijaučiantys intensyviai ruošiasi numatytai balandžio mėnesio 6 dieną Palangos bibliotekoje metų parodai, kurioje parodys šių metų naujausias kompozicijas, skirtas Šventajai, jos istorijai. Šeštadienį (03.10) 12 val. Palangos bibliotekoje M.Balčius, mūsų prašymu, papasakos apie Kuršių praeitį, pristatys naujausius leidinius, archeologinius radinius, atsakys į dalyvių klausimus. Kviečiame prisijungti ne tik projekto dalyvius, bet ir visus, kuriems rūpi Šventoji - tai bus labai gera proga pabendrauti su ypatingai charizmatišku šio krašto istorijos, archeologijos, etnografijos žinovu, išsiaiškinti rūpimus dalykus, gyvai padiskutuoti, o kuriantiems bičiuliams - paieškoti naujų impulsų, idėjų kūrybai.