Apie darbus geriausiai bus papasakot šįmet dešimtąjame, jubiliejiniame, plenere dalyvavusios menotyrininkės Rūtos Marijos Purvinaitės žodžiais:
"Ši, vasarą
Šventojoje vykusio plenero paroda išskirtinė keliais aspektais. Dešimtą kartą
organizuotas pleneras, kaip sudėtinė projekto „Šventosios žemės atminties
ženklai“ dalis, liudija jo gyvybingumą ir tikslingumą. Taip pat nuoseklų
dailininkų, pastovių plenero dalyvių domėjimąsi Šventosios žeme, kūriniuose
vaizduojant ne tik savo išgyvenimus, bet ir paliečiant gilumines pajūrio žemėje
glūdinčias paslaptis.
Pajūrio
gamtovaizdžio mitologija, persipinanti su Šventosios gyvenvietės istoriniu,
kultūriniu paveldu, mistiniu artefaktų atgimimu dailininkų sukurtuose
kūriniuose nuveda į intuityviai išjaustą ir savita menine kalba išreikštą
pasaulį.
Vienuolika
plenero dalyvių per trumpą laiką sukūrė 90 kūrinių, kuriuos buvo trumpam
eksponavę šalia vieno pagrindinių plenero rėmėjų, Šventosios gyventojo
Domininko Jurevičiaus svetingos sodybos. Tapybos, akvarelės, grafikos ar
kitomis technikomis atliktuose
kūriniuose vyrauja išskirtinės, tik
pajūriui būdingos gamtos vaizdai, išsiskiriantys mitiniu, šią vietovę ženklinančiu
charakteriu. Menininkai jungia savo kūryboje tai ką mato ir jaučia, būdami
šalia permainingos savo nuotaikomis ir spalvomis saulės nušviestos ar vėjo
sušiauštos jūros, smėlio miražų, augalijos braižomų ornamentų, kintančių kopų
siluetų.
Ramūnas Dagys,
Algimantas Vorevičius šias dinamiškas gamtos nuotaikas perteikia ryškių spalvų,
veržlių potėpių pagalba, Ingrida Vaitkienė tarsi pasineria į istorijos tėkmėje
nykimo paliestą pasaulį, Virginija Laužadienė kuria vizijų ir pajautų
vaizdinius, kupinus egzistencinio turinio, Arūną Vaitkų, Rimą Baukaitę domina
figūratyviniai motyvai, Petras Baronas reljefo formoje fiksuoja susidūrimą
su istoriniais personažais, laiko
tėkmėje priartėjusiais prie šios žemės, Audronės Bukauskienės akvarelėse gausu
lyrinių poteksčių persipinančių su mitiniu konkrečios vietovės charakteriu,
kaip ir Audronės Vorevičienės autorinės technikos darbuose. Grafikė Vaidė
Gaudiešiūtė siekia prisiliesti prie
pirmapradės istorinės medžiagos,
panirdama į giluminių slėpinių šifruotes, tuo tarpu Gražina Oškinytė
Eimanavičienė romantišką gamtovaizdžio nostalgiją perteikia estetinio pavidalo
koliažu.
Plenero tikslas
– priminti ne tik Šventosios žemės unikalumą, vis iškylančių artefaktų mistiką, bet praplėsti kasdienybės gožiamą
matymo kampą."
Tęsim šių metų veiklą, leisdami jubiliejinį leidinuką ir ruošdamiesi sausio pradžioje suplanuotam "Šventosios žemės atminties ženklų" 2015 metų veiklos pristatymui Palangos bibliotekoje.